O buvo taip.
Po futbolo rungtynių užsukome į kavinę bokalui alaus, nes stadionas buvo bealkoholinis.  Po bokalą ir į namus. Priėję prie mašinos randame prei bako pritūpusį kažkokį tipelį su žarnelėmis ir bakeliu. Aplink prilaistyta benzino ir smirda. Nuleidinėja benziną. Opapa! Prigriebėme iš abiejų šonų, pradėjo veblenti , kad kažkur netoli benzinas baigėsi, kad sumokės. Nusprendėme atiduoti šitą gražuolį policijai.  Kol laukėme policijos bandė dar derėtis, kažkokią monetų kolekciją siūlyti ir šiaip nueiti "ten už kampo". Patruliai atvyko gana greitai, pasiėmė "dienos didvyrį" ir pasiūlė palaukti tyrėjo. " Atvažiuos, apžiūrės įvykio vietą, apklaus, kad nereikėtų niekur važiuoti" Na ką, stovim laukiam, isteriškai žvingaujam, vistiek ne kasdien "žulikus" gaudom. Skambina, matyt tyrėjas, ar negalėtumėte atvažiuoti į komisariatą. Na kodėl gi negalėtume - galėtume! Nuvažiavome, į komisariatą Mindaugo g. įsiveržėme, sakom parodymų duoti atvažiavom , o mums pasiūlė palaukti. Laukėm laukėm, laukėm laukėm, nuėjom pasiklausti, sako dar palaukit. Na žodžiu  sulaukėm. Naujos dienos. :) O kartu su nauja diena nuėjom pasakoti "O viskas buvo taip..." per 15 minučių sukurpė ranka rašytą situacijos aprašymą (3 egzemplioriais) Ir viskas, mes atlikom savo pareigą. Užtrukom geras dvi valandas.
Iš šio etapo liko mintys: 1. "Kita kartą pagalvoti prieš kviečiant policiją" 2. "Už ką valstybė taip nemyli savo policininkų" Juk iš tikrųjų tai yra turbūt labiausiai pastebimas valstybės atributas.

Kitos dienos veiksmas buvo visiška priešingybė: pasiskambino tyrėja, susitarėme dėl susitikimo laiko, nuvažiavus labai maloniai paprašė papasakoti kaip viskas vyko dar kartą. vėlgi ranka surašė istoriją per du lapus, ir supažindino, kaip manot su kuo? Su "žuliko" mama! (Akivaizdus įrodymas, kad mamai vaikai visada brangūs). Keistai jaučiausi, kai dvigubai už mane vyresnė moteris, atsiprašinėjo už savo keturiasdešimtmetį sūnų. Sumokėjo už sulaužytą bako dangtelį. Parašiau, kad žala atlyginta, ir civilinės bylos kelti nesiruošiu.
Tyrėja paprašė sudalyvauti teisme, kuris pasirodo vyks jau kitą dieną.
Trečia ir tikiuosi paskutinė veiksmo diena: nuvykau į naują teismo pastatą Laisvės pr. Koks akivaizdus skirtumas tarp šio pastato ir policijos komisariato.  Teismas vyko pagreitinto proceso tvarka ir užtruko gal 15 minučių. Išgirdau vagišiaus versija, kažką apie futbolo rungtynes (koks sutapimas) pasibaigusį benziną. Bei šiek tiek faktų apie paties vagišiaus asmenį, pasirodo, teistas jau aštuonis kartus, niekur nedirba, pilietybės neturi, užtat turi žmoną, du vaikus ir antrą invalidumo grupę.
Gavau žodį ir aš, papasakoti kaip ėjom, pamatėm, pagavom.
Paskui prokuroro žodis, (pasirodo, kaip rimtai skamba nusikaltimo sudėtis, kažkas su įsilaužimu į saugyklą ir bandymu užvaldyti svetimą turtą), advokato žodis (iš esmės įvardijant prokuroro pasiūlymą kaip visai neblogą), na ir teisiamojo paskutinis žodis (dangstantis vaikais ir žmona). Na ir teisėjos žodis: 30 parų arešto dvi paras užskaitant už išbūtą iki teismo laikotarpį.
Toks, vat, mano susidūrimo su alternatyvia visuomene ir teisėsauga rezultatas.
Teisybė triumfavo! Bet vistiek kažkoks kartus prieskonis liko.